Praraja tarp darbo paklausos ir pasiūlos sparčiai didėja pastarosios nenaudai. Dirbantieji būgštauja, ar neteks paragauti bedarbio duonos, kurios skonį dar prisimena ne vienas šalies gyventojas. Tuomet, 1992 m., nedarbo problemoms spręsti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsteigė Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą (Tarnyba), kuri šiandien turi didelę nueito kelio patirtį – iš profesinio orientavimo sistemos griuvėsių sukūrusi sklandžiai veikiančią, modernią profesinio mokymo ir konsultavimo struktūrą.

Dabar Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba – didžiausia šalies valstybinė organizacija, tęstinio profesinio mokymo, profesinio orientavimo ir konsultavimo priemonėmis įgyvendinanti žmogiškųjų išteklių plėtros ir užimtumo politiką. Išsamiau apie tai pasakoja ,,Europos ritmu“ žurnalo kalbinamas Tarnybos direktorius Algirdas Tamulevičius.

Šiandien darbdaviai reikalauja išsilavinusių, imlių, gerai parengtų darbuotojų, gebančių įsisavinti naujas technologijas ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančios rinkos poreikius. Profesionalumas tapo norma. Lietuvos įsiliejimas į bendrą ES darbo rinkos erdvę, sparčiai kilstelėjo kvalifikacinius reikalavimus šalyje rengiamai darbo jėgai. Ar jums pavaldžių darbo rinkos mokymo centrų ir konsultavimo tarnybų klientai  supranta mokymosi, kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo būtinybę?

Taip. Žingsnis po žingsnio judame besimokančios visuomenės kryptimi. Vis daugiau žmonių pradeda suvokti žinių ir kvalifikacijos vertę. Todėl mūsų pastangos nukreiptos plėtoti tęstinį mokymąsi, kuris Europos Sąjungoje užima prioritetinę vietą kaip pagrindinis pažangą, užimtumą ir ūkio augimą skatinantis veiksnys. Gerindami suaugusiųjų profesinį rengimą, kvalifikacijos tobulinimą bei perkvalifikavimą, sudarome palankias sąlygas bedarbiams reintegruotis į darbo rinką, o dirbantiesiems išsilaikyti joje. Taip padedame Lietuvos žmonėms kuo geriau išnaudoti profesines galimybes ir spręsti svarbias, su kvalifikacija susijusias, problemas.

Mūsų centruose kasmet persikvalifikuoja, tobulina profesinę kvalifikaciją, atnaujina profesines žinias ir įgūdžius vidutiniškai apie 28 – 30 tūkstančius asmenų. 75 proc. baigusiųjų mokslus įsidarbina - didžioji dalis pagal įgytą specialybę. Apie 30 tūkstančių asmenų kasmet dalyvauja teritorinių mokymo ir konsultavimo tarnybų programose. Klientų srautai rodo, kad efektyviai funkcionuoja profesinio mokymo bei konsultavimo struktūra.

Tarnybai pavaldžios 7 teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos bei 11 darbo rinkos mokymo centrų. Mūsų padaliniai įsikūrę didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje. Centrai ir tarnybos turi savo filialus mažesniuose miesteliuose. Taigi teikiamos paslaugos aprėpia visą šalį. 

Mažėjanti gamyba, bankrotai paliečia ne tik valstybę, bet ir kiekvieną jos narį - daugėja netekusių darbo žmonių. Grėsminga padėtis klostosi Alytuje. Į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja per 100 bedarbių, kurių rekordinis skaičius perkopė 5 tūkstančius. Gegužę planuojama atleisti beveik tiek pat AB ,,Snaigė„ darbuotojų. Apie atleidimus pranešė ir AB ,,Alita“. Ką daro jūsų vadovaujama įstaiga kovodama su nedarbu šalyje ir konkrečiai Alytaus regione?

Pernai, bankrutavus AB ,,Alytaus tekstilė“, į Alytaus centrą atvyko mokytis 114   jos atleistų darbuotojų – 23 vyrai ir 91 moteris. Tai sudarė 73 proc. visų asmenų, kuriems bankrutavusi bendrovė siūlė aktyvias darbo rinkos mokymo priemones. Po šių mokslų daugelis sėkmingai įsidarbino. Dalis įgijo naują specialybę, keli žmonės gavo darbą besiplečiančiame Alytaus mokymo centre. Šiemet iš AB ,,Snaigė“ planuojamų atleisti žmonių net 80 asmenų ketina mokytis mūsų įstaigoje. Jų laukia pagal ES tęstinio mokymo reikalavimus įrengtos mokymo klasės ir aukščiausius standartus atitinkančios praktinio mokymo dirbtuvės. Čia atsiveria naujos galimybės, taip reikalingos šio ir aplinkinio regiono gyventojams: bedarbiams ir dirbantiesiems.

Tai ne vienintelė gera žinia. Panašūs centrai įrengti Kaune ir Šiauliuose. Kiti - Vilniaus Jeruzalės bei Žirmūnų centrai – rekonstruoti, modernizuoti, gerai sutvarkytos praktinio mokymo patalpos, įsigyta nauja įranga. Kas tai - iššūkis sunkmečiui?

Taip. Pagal vieną iš ES projektų (jo tikslas - iki 2008 m. pabaigos sukurti modernią darbo rinkos mokymo centrų infrastruktūrą, užtikrinančią prieinamas ir kokybiškas profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims) atnaujinta ir rekonstruota darbo rinkos mokymo centrų visuma. Taigi projektas prasidėjo, vyko ir baigėsi pačiu laiku. Šiandien, didėjant nedarbui, nemaža dalis šalies gyventojų turi išskirtines galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, rinktis naują paklausią profesiją. Ir tai padaryti yra kur.

Darbo rinkos mokymo centrai turi didelę suaugusių žmonių, ypač specialių poreikių bei socialinės atskirties asmenų, rengimo patirtį. Čia dirbantys specialistai gerai žino darbo rinkos situaciją regione, glaudžiai bendradarbiauja su darbo biržomis, darbdaviais, jų organizacijomis, savivaldybėmis. Modernios mokymo dirbtuvės, kvalifikuoti pedagogai, šiuolaikinė įranga, suaugusiųjų mokymo, tarptautinių ryšių bei tarptautinių projektų vykdymo patirtis, sudaro išskirtines sąlygas dirbantiems žmonėms kelti kvalifikaciją, bedarbiams įgyti profesiją ir sėkmingai įsidarbinti. Išmokę amato mūsų centrų klientai tenkina reikliausių darbdavių poreikius. Be to, atnaujinta centrų infrastruktūra padeda efektyviai išnaudoti turimus išteklius, racionaliai planuoti patalpų apkrovimą, sugretinti profesijų mokymą, optimizuoti besimokančiųjų grupes, gerai organizuoti mokymo procesą, racionaliai planuoti teorinį ir praktinį darbą. Taigi ,,depresuoti“, kaip sako žmonės, nėra dėl ko - sunkmetis mums rodo naujos veiklos, ūkio poreikius bei tęstinio mokymosi paslaugų kryptis.

Prieš pat krizę atvėrė duris modernūs neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrai Vilniuje, Druskininkuose ir Šiauliuose. Trumpai apibūdinkite jų paslaugas.

Panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas Vilniuje, Druskininkuose ir Šiauliuose įsikūrę profesinės reabilitacijos centrai daugiausia dėmesio skirs neįgaliųjų profesiniam rengimui. Jie skatins neįgalių asmenų užimtumą ir lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Centruose įrengti modernūs teorinio ir praktinio mokymo kompleksai padės neįgaliesiems įgyti profesiją, darbo įgūdžių ir sėkmingai integruosis į darbuotojų gretas.

Šiandien tik penktadalis neįgalių šalies gyventojų turi galimybę įsidarbinti. Iš visų dirbti galinčių neįgaliųjų dirba vos 20 procentų. Kaip tik todėl labai svarbu sukurti reabilitacijos ir mokymo sistemą, kuri padėtų traumas ar nelaimingus įvykius patyrusiems žmonėms atsistoti ant kojų. Naujos įstaigos rengs virtuvės darbuotojus, kulinarus, konditerius, kepėjus, padavėjus, valytojus, kasininkus, kompiuterinės buhalterinės apskaitos, kompiuterinio projektavimo, maketavimo ir grafikos specialistus.

Drauge su centrais koja kojon žengia ir jums pavaldžios 7 teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos. Ar ir jos dalyvauja socialinės įtampos mažinimo bei nedarbo prevencijos priemonėse? Kaip?

Visos teritorinės tarnybos spaudoje, internete, per regiono radiją ir televiziją paskelbė, jog įsipareigoja nemokamai individualiai ir grupėmis konsultuoti visus, krizėje atsidūrusius asmenis: gavusius įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, atleistus iš darbo žmones, ilgalaikius bedarbius, dalyvauti susitikimuose su organizacijų, numatančių atleisti dalį asmenų, vadovais bei darbuotojais.

Teritorinių tarnybų specialistai pastebėjo, kad paramos reikia ne tik iš darbo atleidžiamiems žmonėms, bet ir darbdaviams, todėl abiem pusėms parengė daug intervencinės ir prevencinės pagalbos priemonių. Kokios jos?

Intervencinės (neigiamų padarinių mažinimo) priemonės, skirtos bedarbiams bei įspėtiems apie atleidimą iš darbo žmonėms. Bedarbiams taikomas profesinis informavimas ir konsultavimas: interesų, galimybių, profesinio tinkamumo bei stipriųjų asmenybės pusių įvertinimas, informacija apie profesijos įgijimo ir keitimo galimybes, aktyvios darbo paieškos įgūdžių abėcėlė. Bedarbiams būtinas ir psichologinis konsultavimas – tai asmeninių problemų, keliančių sunkumus ieškant darbo ar įsidarbinant, sprendimas, motyvacijos didinimas, psichologinės įtampos, nerimo, streso valdymas.

Įspėtiems apie atleidimą iš darbo žmonėms, taikomas psichologinis konsultavimas bei profesinis informavimas. Jiems suteikiamos būtinos žinios apie pagalbos būdus netekus darbo (kur, kada ir kokią paramą galima gauti), aktyvią darbo paiešką, profesijos keitimo galimybes, kvalifikacijos tobulinimą ir panašiai. Įspėtų apie atleidimą iš darbo žmonių profesinis konsultavimas – tai mobilumo planų sudarymas, karjeros planavimas, interesų, galimybių bei stipriųjų asmenybės pusių įvertinimas, kita parama. Psichologinis konsultavimas – pokalbiai ir užsiėmimai, skirti krizinėms situacijoms ir pokyčiams valdyti, sunkumams įveikti, problemų sprendimo būdams numatyti.

Prevencinės priemonės – tai darbas su įmonėmis, jų vadovais bei dirbančiais žmonėmis, kuriems gali grėsti atleidimas iš darbo. Pastarieji informuojami apie pagrindines įstaigas, į kurias, reikalui esant, galima kreiptis pagalbos, kokią paramą jos teikia, ką daryti, ištikus asmeninėms ar karjeros krizėms, netekus ar keičiant darbą. Tarnybų specialistai numato ir individualią psichologinę pagalbą dirbantiems žmonėms. Profesinio konsultavimo specialistai, įmonės darbuotojams pageidaujant, padeda sudaryti karjeros planus, veiklos vertinimo kriterijus, motyvavimo sistemos kūrimo pradmenis.

Darbas su įmonių vadovais – tai žinios apie mūsų specialistų teikiamą pagalbą įmonėms ir jų vadovams, susidūrus su darbuotojų asmeninėmis ar karjeros krizėmis, ketinant atleisti iš pareigų žmones, planuojant ir įgyvendinant įmonės veiklos pokyčius, informacija vadovams apie teikiamą psichologinę pagalbą bei konsultavimą.

Teritorinių tarnybų iniciatyva rodo, kad mūsų specialistai gerai įsisąmoninę tiesą: darbuotojas ir darbdavys - vienoje valtyje. Todėl abiems svarbu žinoti, kad jais rūpinamasi ir padedama pasirinkti profesinės ateities kelius bei naujas veiklos galimybes.

Ar turite konkrečių teritorinių tarnybų paslaugų teikimo pavyzdžių bankrutavus įmonėms? Kas buvo padaryta mažinant AB ,,Alytaus tekstilė“ bankroto padarinius?

Ilgametė patirtis rodo, kad asmenys, ilgai dirbę vienoje įstaigoje ir tapę bedarbiais, stokoja darbo paieškos įgūdžių, nemoka prisistatyti darbdaviui, nežino, kaip užpildyti CV, kur, kam ir kokia forma pateikti gyvenimo aprašymą. Tokiems klientams organizuojami specialūs mokymai, psichologinio pastiprinimo užsiėmimai, jie konsultuojami individualiai ir grupėmis. Visa tai teko praeiti ir AB ,,Alytaus tekstilė“ atleistiems žmonėms. Alytaus tarnybos specialistai teikė paslaugas 59 šios bendrovės asmenimis, kurie dalyvavo specialiai parengtose 5 mokymo programose. Darbas sekėsi ir abi pusės liko patenkintos. Tai patvirtina ir programose dalyvavę AB ,,Alytaus tekstilė“ buvę darbuotojai. Net ir baigę mokymus jie palaikė draugiškus ryšius su tarnybos psichologais ir konsultantais. Alytaus tarnybos specialistai nesunkiai susisiekė su 31 buvusia AB ,,Alytaus tekstilės“ programos dalyve ir sužinojo jų dabartinę padėtį. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog 13 iš jų sėkmingai įsidarbino, 12 pasirinko persikvalifikavimo kursus ir tęsia mokymąsi.

Vasario mėnesio pradžioje Alytaus mokymo ir konsultavimo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Alytaus krašto verslininkų asociacija bei Alytaus darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“. Siekiant įgyti imunitetą negatyvioms įtakoms, solidarumą ir gebėjimą atremti gyvenimo iššūkius, stiprinti socialinę sanglaudą, susitarta bendradarbiauti teikiant pagalbą Alytaus krašto smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, jų darbuotojams, asmenims, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą arba planuojantiems profesinės karjeros pokyčius. Numatoma ieškoti bendrų socialinės įtampos mažinimo sprendimų. Įsipareigojama teikti papildomų paslaugų profesinės sąjungos nariams.

Iš tiesų, ekonominis sunkmetis teritorinių tarnybų darbe neužgožė žmogiškumo. Atvirkščiai, radosi būtinybė ieškoti naujų galimybių - padėti žmonėms net tada, kai daugelio finansinės galimybės itin ribotos. ,,Juk ir netekęs darbo žmogus gali prasmingai panaudoti atsiradusią tuštumą. Netgi tada, kai nėra finansinių išteklių. Sunkmetis turi mus suvienyti. Padėkime vieni kitiems, kiek galėdami,“- tokiais žodžiais į regiono laikraščio skaitytojus kreipėsi Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos direktorė dr. R. Orenienė.

Jūsų įstaigos lankomos klientų. Kokias darbo rinkos dalyvių grupes konsultuojate dažniausiai? Koks jų amžius, išsilavinimas?

Apklausų duomenys ir klientų skaičius patvirtina, jog teritorinės tarnybos yra populiarios bei žmonių lankomos įstaigos. Kasmet jose konsultuojasi vidutiniškai apie 50 tūkstančių asmenų, beveik pusę jų sudaro bedarbiai, daug moksleivių, jų tėvų, pedagogų, nemažai dirbančių asmenų.

Konsultuojame būsimus ir esamus darbo rinkos dalyvius: jaunimą ir suaugusius, bedarbius ir asmenis, įspėtus apie atleidimą iš darbo, socialiai pažeidžiamus ir neįgaliuosius, kalinius ir asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, karius ir pareigūnus, anksti išeinančius į pensiją, motinas ir tėvus, grįžusius iš vaiko priežiūros atostogų, priešpensinio amžiaus žmones, tautinių mažumų atstovus, pedagogus, mokinius ir jų tėvus – visus, kurie rūpinasi sėkminga integracija į darbo pasaulį.

Daug dirbame su specialiųjų poreikių, socialinės atskirties asmenimis, nuosekliai įjungdami juos į darbo rinką. Specialias programas taikome rizikos grupei priklausantiems žmonėms, skatindami jų užimtumą ir norą keistis.

Mūsų klientai įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir kvalifikacijos, skirtingos darbo patirties ir socialinės padėties žmonės. Juos vienija bendras noras - atrasti save profesinėje veikloje, darbo rinkoje ir visuomenėje.