Kaip apsisaugoti nuo pernelyg skaudžių gyvenimo smūgių? Įsiklausykite, ką pataria kardiologai ir psichologai. 

Meilė Jančorienė, VL žurnalistė

Rytą Antanas pabudo Kardiologijos skyriaus reanimacijos palatoje. Jis buvo apraizgytas daugybe vamzdelių, viską skaudėjo, pykino. Įsmeigęs žvilgsnį į baltas ligoninės lubas Antanas prisiminė vakarykštę dieną. Suskaudo krūtinę, jis neteko sąmonės. Tik spėjo pagalvoti – nejau paskutinioji? Kodėl dabar, juk jam dar tik 46 metai?

Stresas paguldo ant operacinės stalo

Antanas dešimt metų dirbo vienoje statybos įmonėje, vadovavo brigadai. Jau lapkričio mėnesį suprato – bus blogai, statybų verslas žlunga. Prieš Kalėdas visi darbininkai, o kartu ir jis, jų vadovas, gavo atleidimo lapelius. Įmonės generalinio direktoriaus veidas buvo baltas kaip kreida: „Tu tikrai puikus specialistas, Antanai, bet negaliu kitaip, mus ištiko krizė, bankrutuojame.“
Nelinksmos buvo Antanui Kalėdos, bet jis stengėsi nepasiduoti – juk vyras.
Nutilus švenčių šurmuliui Antanas pajuto nerimą. Žmona kas rytą išeina į darbą, vaikai – į mokyklas, o jis lieka namie vienui vienas. Barbena pirštais į stalą, žiūri televizorių, miega. Pagamina šeimai pietus. Tempia laiką. Rūko. Labai daug rūko. Dvigubai daugiau nei anksčiau. Vakarais, kai grįžta šeima, Antanui pasidaro šiek tiek linksmiau, bet rytą jį ir vėl užgriūva juoda neviltis. Ir štai – infarktas. 

Tik negąsdinkite žmonių

„Darbo netekimas žmonėms sukelia didelį stresą, nuo to padaugėja ir širdies ligų, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ligų klinikos docentė Žaneta Petrulionienė. – Netgi infarktų dabar įvyksta daugiau nei anksčiau. Priežastis – stresas, tačiau tik negąsdinkite žmonių.“
Negąsdiname, tačiau perspėjame: geriau iš anksto žinoti, gal suspėsite prieš nukrisdami ant kietos žemės dar ir pagalvę pasidėti.    
„Neigiamas pasekmes sveikatai gali sukelti ir ūmus, ir lėtinis stresas, tai yra vieni iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių“, – pasakoja Žaneta Petrulionienė.
Ūmus stresas užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus: „Tu – atleistas“. Nėra nė vieno, kuris nesureaguotų išgirdęs tokius žodžius. Tuo momentu į kraują patenka daug streso hormonų katecholaminų, kurie sukelia kraujagyslių spazmus ir padidina kraujo spaudimą. Lėtinį stresą sukelia ilgą laiką kankinantis nerimas dėl ateities – organizme nuolat cirkuliuoja padidėjusi streso hormonų koncentracija, o tai ilgainiui gali padidinti arterinį kraujospūdį, palaikyti padidėjusį širdies susitraukimų dažnumą. Gydytoja sako, kad po tam tikrų konfliktinių ar stresinių situacijų daugiau įvyksta miokardo infarktų ir insultų. Po masinių atleidimų iš darbo medikai su nerimu pastebi, kad padaugėjo kreipimųsi į kardiologus. Besikreipiantieji dažniausiai išgirsta tokią diagnozę – ūminis koronarinis sindromas.

Nėra absoliučiai sveikų

Ar stresas gali sukelti infarktą net ir tiems, kurie iki tol nesiskundė širdies sutrikimais, buvo absoliučiai sveiki? Gydytoja Žaneta Petrulionienė sako, kad tas daugelio mūsų sveikumas yra reliatyvus. Aterosklerozė tūno nebyli ilgus metus, bet tai nereiškia, kad kraujagyslės yra absoliučiai sveikos. Stresas gali ta slaptą nebylią aterosklerozę  padaryti jaučiamą. Jo metu į kraują pasipila daug streso hormonų, jie sukelia kraujospūdžio padidėjimą, kraujagyslių spazmus, ir šiek tiek pažeista kraujagyslė gali staiga užsikimšti. Ypač blogai, kai spazmuoja širdies vainikines kraujagysles, kurios daugumai vidutinio amžiaus žmonių jau yra pažeistos aterosklerozės. Jeigu ūmaus streso metu žmogus daug rūko ir geria kavos, rezultatas dar blogesnis. Ypač kenkia rūkymas, juk ir streso hormonai, ir nikotinas veikia taip pat – dar labiau pagilina kraujagyslių spazmus ir pakeičia kraujo sudėtį. Kraujas pasidaro labiau linkęs krešėti, taip susidaro krešuliai. „Ir atsitinka taip, kad dėl streso, rūkymo ir didžiulės vidinės įtampos kraujagyslė spazmo vietoje užsiveria trombu. Pasekmės – širdies infarktas. Nuo streso pakilęs kraujospūdis gali sukelti ir insultą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Kas dieną – bloga naujiena

„Mūsų dabartinis gyvenimas ypatingas tuo, kad blogų naujienų sužinome kur kas daugiau nei gerų, o tai sveikatos tikrai neprideda“, – sako Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos bei Kauno širdies centro vadovas profesorius Rimantas Benetis. Profesoriui vos ne kasdien tenka plėšti iš mirties nagų vyrus ir moteris, kurių širdies kraujagyslės suplyšta.
„Galima sakyti, kad gyvename lėtinio streso sąlygomis, – kalba profesorius. – Juk patiriame labai mažai teigiamų emocijų. Atsiduriame sunkioje psichologinėje būsenoje, užsikrečiame nerimu. Juk neįmanoma įsakyti sau nesijaudinti, kai kolegas atleidžia iš darbo, o mums virš galvos lyg Damoklo kardas kabo panaši grėsmė. Galimybės absorbuoti tas naujienas yra skirtingos. Vienas atsidurs chirurgo kabinete, kitas nušoks nuo tilto, o trečias nusispjaus, išgers butelį vyno ir toliau gyvens kaip gyvenęs.“
Skausmus širdies plote ar padažnėjusį plakimą pajutusiems žmonėms profesorius pataria nelaukti, laiku pasirodyti specialistams – kardiologams, nes šeimos gydytojai neturi sąlygų diagnozuoti kardiologinių ligų.

Gali padėti psichologai

Netekusius darbo ir dėl to patiriančius didžiulį stresą žmones konsultuojantis Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos psichologas Algimantas Smailys sako, kad galime sau padėti – būtina laiku kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos centrus arba į poliklinikose dirbančius psichologus.
„Netekusieji darbo susiduria su stresu, kuris gali būti skirstomas į tam tikrus etapus, – aiškina psichologas. – Pirmasis etapas – neigimas. Žmogus ne iš karto suvokia, kas iš tikrųjų įvyko.
Pasąmonėje vis dar glūdi mintis, kad iš darbo jo gal dar neatleido. Dažniausiai taip nutinka tiems žmonėms, kurie labai daug metų dirbo vienoje darbovietėje, daug į ją investavo. Jie neįsivaiduoja savęs kitur.“
Supratę, kad vis dėlto TAI įvyko, žmonės pereina į antrąją – pykčio fazę. Dažniausiai jie pyksta ant darbdavio, ant valdžios. Toks pyktis, anot psichologo, nėra blogas dalykas. Blogiau tada, kai žmogus ima pykti ant savęs – taip save nuvertina. Atsidūrę trečioje streso fazėje – ima jausti situacijos beviltiškumą, neviltį. Tada ir prasideda įvairios ligos, todėl psichikos specialistai sako, kad šioje fazėje žmogus neturėtų užstrigti ilgiau nei dvi savaites. Jeigu neviltis užsitęsia, būtina kreiptis į specialistus.   
Kai kuriuos žmones apima tiesiog „gyvuliška baimė“ – taip savo jausmus apibūdino darbo netekusi jauna vieniša motina. Tačiau pasikalbėjusi su psichologu moteris surado išeitį. Išeitis iš nevilties – perėjimas į ketvirtąją stadiją, aktyvumą, norą kažką veikti. Tuo metu žmonės pradeda kurti ateities planus ir susiranda darbą.
Psichologas perspėja, kad darbą susirasti reikia stengtis kuo greičiau, pageidautina per du mėnesius. Tie, kurie ieško ilgiau nei keturis, dažniausiai pasidaro pernelyg pasyvūs ir ima visko bijoti. Kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau išbristi iš nevilties. 

Ką daryti, jei atleido iš darbo: