Kas mūsų laukia kitais metais? Ar kad kada nors bus geriau? Žmonės netenka darbų, baiminasi ateities. Tačiau lietuviai turi gerą posakį - už viena muštą dešimt nemuštų duoda.

Loreta Glebavičiūtė

Kai Romas neteko darbo, labai nusiminė. Vengė žmonių, gulinėjo namuose prie televizoriaus lyg surūgęs marinuotas agurkas. Jo žmona Virginija jam šaukdavo į ausį: „Pabudome ir kelkimės“. Norėjo įpūsti sąjūdžio dvasią. Ji lankė tobulinimosi kursus. Kai šie nepadėjo rasti darbo, vakarėlyje pas draugę merui užpylė vyno ant kelnių. Buvo mačiusi filme, kad tai geras būdas norint užmegzti pažintį. Meras, pamatęs Virgos liauną liemenį, suveržtą antikriziniu diržu, dėl dėmės nesupyko. Servetėle valydama kelnes, sugebėjo pasiprašyti darbo seniūnijoje. Šiais neramiais laikais saugiau būti arčiau lovio (lovio, o ne lovos, todėl prašome Virginijos neįtarinėti - juk ji laikė visus namų kampus ir mylimą bedarbį Romą).
Virginija prisiraugė kopūstų, kaime pigiai nusipirko bulvių, prisipirko cukraus, kruopų bei aliejaus. Kol nepadidino PVM. Kaip pelikanas kaupė atsargas. Kaip kengūra nešiojo sterblėje Romą. Prisiminė sovietmetį, kai žmonės po lovą laikė tuzinus gabalėlių užsieninio muilo, o žirneliai buvo nomenklatūriniai. Jei ne sovietmetis, tai ir megzti moterys nebūtų išmokusios. Vakarais ji švietė Romą: „Tie nutukėliai anglai nemoka prisitaikyti prie sunkumų, o lietuviai amžinai gyveno nepritekliuje. Net Sibire ant ledo bulves augino, taigi nepražūsime.“ „Girdėjai -  turtuolis statybininkas Jonas nusišovė, nes bankrutavo“, - nepasidavė Romas. „Matai, Jonui jo blizganti mašina ir namas buvo brangesni už gyvybę. O gal susikrimto, kad jo nebedės į žurnalus, – aiškino Virginija, – o mes neturime ko prarasti.“ Turtai staiga pasirodė trapus dalykas, o ypač - paskolos, staiga dingstančios su vėju. „O tu, Romuk, užuot nusišovęs, verčiau būk feniksas“, - drąsino vyrą. „Kodėl aš turiu būti Feliksas?“- nustebo Romas, kuris gyvenime buvo skaitęs tik vieną brošiūrą - televizoriaus instrukciją. „Ne Feliksas, o feniksas. Tai toks paukštis, kuris apsvilo, bet pakilo iš pelenų“, - atšovė Virginija. Tiesą sakant, Romas veikiau buvo panašus į zuikį, rėkiantį „dangus griūva“, ant uodegos užkritus lapui. Virginija pažvelgė, ar jai dar neišdygo katės uodega. Juk ne veltui sakoma, kad moterys gajos kaip katės. Miau.

Tegul visi žino - jūs ieškote darbo

Specialisto komentaras
Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos psichologas Algimantas Smailys

Stresų skalėje darbo praradimas yra vienas iš stipriausių išgyvenimų po artimojo mirties, skyrybų ar ligos. Žmogų ištinka šokas, o galvoje – chaosas. Ši reakcija yra natūrali ir nereikia tam priešintis. Galima keiktis, daužyti stalą, verkti. Tokia iškrova leidžia greičiau gyti. Jei vaidinsite, kad nieko neįvyko, tai bus tik saviapgaulė. Paskui užplūsta pyktis. Stresą patyrusieji jį paprastai išlieja šeimoje, ima kabinėtis prie artimųjų. Šie turėtų suprasti, kad žmogui dabar labai sunku ir palaikyti jį. Pasiderėjęs su Dievu ir likimu, žmogus nuleidžia rankas, jį apima depresija. Išgėręs kokią vieną kitą taurelę, galiausiai susitaiko, kad praeitis nebegrįš. Bet tik išgyvenus visas šias liūdesio fazes ir ilgiau neužstrigus nė vienoje iš jų, gimsta viltis ir mintis, kad reikia kažką daryti. Juk skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.

Daugiau bendraukite

Kuo daugiau žmonių sužinos apie tai, kad ieškote darbo, tuo geriau. Lietuva – „švogerių“ kraštas. Kiekvienas turime bent 150 pažįstamų. Čia kaip žvejyboje – kuo daugiau meškerių užmesite, tuo greičiau kibs žuvis. Nedejuokite, o kiek galima konkrečiau sakykite, kokio darbo norėtumėte. Prisiminkite, ką veikėte jaunystėje, kokių įgūdžių turite, ką mokate. Klaida savo išdidumui duoti valią, neva gėdinga prašinėti. Informuoti dėl darbo paieškos nėra žeminantis dalykas. Nenuvertinkite pažįstamų, juk nežinia kuris gali turėti jums naudingų ryšių. Jei draugai jus kviečia į svečius, neatsisakykite, net jei nuotaika prasta.Galbūt draugų susibūrime sutiksite žmogų, kuris padės jums rasti darbą. Darbdaviai vis dar labiausiai pasitiki pažintimis. Aišku, geriau bendrauti su   optimistiškais, gyvybingais žmonėmis. Svarbu neužsidaryti namuose. Nors ir nėra ūpo, reikia bendrauti - taip nušausite du zuikius: būsite emociškai sveikesni ir rasite darbą. 

Atsparumas stresui

Atsparus stresui ne tas, kuris nieko nesibaimina ir neišgyvena, – tokių žmonių nebūna, - o tas, kuris nervinasi, bet veikia. Jam prakaituoja delnai, dreba balsas, bet jis vis tiek eina į susitikimus, ieško darbo. Aišku, ypač padeda humoras. Juk jei netekote darbo, dar nemirėte. Bandykite žaismingai ieškoti, nebijokite kreiptis į nepažįstamus įtakingus žmones. Niekas už tai nenumuš kepurės. Kol ieškote darbo, išnaudokite laisvą laiką savo sveikatai ar grožiui stiprinti. Nuveikite namuose atidėtus buities darbus. Geriausia rasti darbą ne ilgiau kaip per keturis mėnesius. Vėliau krinta pasitikėjimas savimi. Todėl veikti verčiau ryžtingai, nedelsiant.  Nusiteikite ilgesnei vilčiai – tai nebus vienas bandymas, o veikiau procesas. Turėsite išbandyti gal dvidešimt galimybių, kol užkibs. Kaip sakė Ostapas Benderis, kėdžių mažėja, šansai didėja.

Laimės suvokimas

Žmogaus laimės pagrindas yra šeimyniniai santykiai. Pinigai laimės suvokime tėra ketvirtojoje vietoje. Tačiau vyrai klaidingai mano, kad šeimos santykiai labai priklauso nuo pinigų, todėl jaučiasi mažiau laimingi nei moterys. Moterims daugiau laimės sute

Kodėl svarbu svajoti

Nebijokite, norėkite ir drįskite svajoti. Neatsisakykite minties veikti tai, kas jums gyvenime išties įdomu. Juk mintys materializuojasi. Prisiminkite, jei apie ką tikrai svajojote vaikystėje, dabar jau turite. Kai tiki savo jėgomis, atrodai visai kitaip. Tą spinduliuojamą energiją pajunta ir kiti žmonės. Aišku, vien svajonių negana, svarbu nusiteikti mokytis. Reikia nebijoti tobulėti, keistis ir mokytis, jei to reikia naujam darbui. Svarbu neišsigąsti ir, net jei viduje ir abejojate, to neparodyti. Juk dar daug dalykų galite išmokti. Mokslininkai sako, kad žmogus išnaudoja tik dešimtąją dalį savo smegenų.