Struktūra ir kontaktai Dėl asmenų apgyvendinimo socialinės globos įstaigose Veikla Paslaugos Tarptautinis bendradarbiavimas Viešieji pirkimai Teisinė informacija Informacinė medžiaga Socialinių darbuotojų rengimo centras Nuorodos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus atnaujinimo informacija Socialinės atskirties mažinimo priemonių plėtra LDRMT sistemoje
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba
Aguonų g. 10, Vilnius LT - 03213
Tel.: (8 5) 231 03 69, (8 5) 233 65 14
Faks. (8 5) 231 06 20
Įmonės kodas 190767297
El. paštas: info@ldrmt.lt
 
Nauja specialybė – išeitis nedarbo liūne
www.alfa.lt
Bernardas Saulys | MISIJA: DARBAS

Lietuvoje bedarbių skaičiui viršijus 300 tūkst., dažnas yra priverstas ieškoti naujų galimybių ir kelių, kaip save realizuoti krizės nusiaubtoje darbo rinkoje. Viena jų – naujos specialybės įgijimas.

Šiuo metu Lietuvos darbo birža vykdo du projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtus bedarbiams perkvalifikuoti. Bedarbiai iš darbo biržos naujų specialybių įgyti yra siunčiami į įvairius mokymo centrus, pvz., Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą.

Pastarajame naują specialybę gali įgyti bedarbiai, atsiųsti iš darbo biržos, darbdavio ar atėję savo iniciatyva. Pirmuoju atveju mokymus finansuoja darbo birža iš ES fondų lėšų, antruoju – darbdavys, trečiuoju – pats žmogus.

Nuo maisto išdavėjo iki verslo organizatoriaus

Alfa.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje viešėjusi Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vedėja Ramunė Janarauskienė teigia, kad jos skyriuje iš maitinimo srities šiuo metu populiariausios virėjo, konditerio, padavėjo ir barmeno specialybės.

„Dar ruošiame picų kepėjus, maisto išdavėjus. Viešbučių srityje populiarios kambarinės ir valytojos specialybės. Vienu metu žmonės labai mėgo viešbučių administratoriaus mokslus, tačiau, pablogėjus situacijai rinkose, besimokančiųjų skaičius sumažėjo“, – sakė ji.

R. Janarauskienė tikino, kad žmonės, baigę virėjo ar picų kepėjo kursus, darbo visada ras. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad mokymų centrų absolventai gerų darbo vietų negaus, tačiau pavyzdžiai teigia priešingai – padavėjai iš Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro sėkmingai įsidarbino „Stikliuose“ ir „Reval Hotel“ įsikūrusiame restorane.

Tuo tarpu kita vaizdo konferencijos dalyvė Komercijos ir IT skyriaus vedėja Danutė Grikšaitė sakė, kad jos skyriuje visada populiari pardavėjo-kasininko specialybė. Taip pat mokoma verslo organizatoriaus, įmonės darbo organizatoriaus, administracijos darbuotojo, sekretoriaus, sekretoriaus-referento ir verslo administratoriaus specialybių.

Suteikia pasitikėjimo

„Žmogus, praradęs darbą, jaučia kompleksą, praranda pasitikėjimą savimi. Baigę mokslus žmonės savo žinias jau siūlo drąsiau. Tiesiog pasitaiko, kad mamos augina vaikus iki 8 metų, o po to sugalvoja, kad neturi kvalifikacijos ir nori ją įgyti. Baigusios mokslus, jos teigia, kad ši patirtis jas kardinaliai pakeičia: tiesiog pramuša „šarvus“, žmogus įgyja pasitikėjimo savimi, nes priešingu atveju mano, kad neturi jokių žinių ir ko pasiūlyti darbdaviams“, – sakė D. Grikšaitė.

Anot jos, mokymo centro absolventai į darbo rinką žengia daug drąsiau ir iškelta galva, nes besimokydamas ir bendraudamas su kitais studentais, jis savimi pradeda pasitikėti.

R. Janarauskienė skaičiuoja, kad 2008 m., kai darbo rinka dar nebuvo paliesta krizės, didžioji dalis (70–90 proc.) Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro absolventų darbą susirasdavo: „Dabar prasčiau – priklausomai nuo specialybės, vidutiniškai įsidarbina kas penktas. Esant tokiam nedarbui, labai neblogas rezultatas.“

Reikia darbdavių indėlio

D. Grikšaitė išskyrė, kad vien mokslų neužteks. Darbdaviai turi pradėti vertinti kvalifikuotus specialistus ir jiems mokėti atitinkamas algas.

„Problema yra darbo vietų stygius, o mokytis reikia visada. Ką išmoksi, tikrai ant pečių nenešiosi. Darbdaviai turėtų įvertinti, kad net ir paprastos profesijos kvalifikuotas darbuotojas turi būti gerai apmokamas, nes kitu atveju kvietimas įgyti kvalifikaciją bus nieko vertas“, – sakė ji.

Specialistės pastebėjo, kad į mokymo centrą kvalifikacijos įgyti užsuka ir aukštąjį mokslą baigę žmonės – menininkai, istorikai.

2007–2013 m. ES struktūrinių fondų remiamose profesinio mokymo, darbo įgūdžių įgijimo programose dalyvaus daugiau nei 40 tūkst. darbo netekusių Lietuvos gyventojų. O įgyvendinant visas Europos socialinio fondo finansuojamas priemones, daugiau nei ketvirtis milijono žmonių galės įgyti ar pagerinti kvalifikaciją, išlaikyti darbo vietą, susirasti darbą ar pradėti savo verslą.

Dviem Lietuvos darbo biržos projektams, skirtiems bedarbiams perkvalifikuoti, profesiniams mokymams, įdarbinimui subsidijuoti iš ES struktūrinių fondų yra skirta daugiau nei 257 mln. litų.

http://www.alfa.lt/straipsnis/10357427/?Nauja.specialybe..iseitis.nedarbo.liune=2010-05-13_17-06

Atgal