,,Išeinu kitokia, nei atėjau”, ,,suvokiau, ką norėčiau keisti, tobulinti savyje, nes pamačiau save tarp kitų žmonių”, ,,ėmiau pasitikėti savimi”, ,,radau šilumą ir palaikymą, to man labai stigo“, ,,pasisėmiau patirties, čia mes mokėmės vieni iš kitų, dalijomės patirtimi, diskutavome”, „naudinga buvo stebėti, kaip atsiskleidžia programos dalyvių gerosios savybės“, „man buvo svarbus grupės dalyvių atvirumas, nuoširdumas, palaikymas“, ,,nesitikėjau, kad užsiėmimai bus tokie naudingi”, „įgijau naujų draugų, bendraminčių“, ,,jaučiuosi stipresnė, galiu drąsiau bendrauti su žmonėmis, būsimais darbdaviais”.
Tai vyresnio amžiaus žmonių socialinės integracijos neformalaus mokymo programos dalyvių vertinimo žodžiai, parašyti Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos specialistei psichologei Ingai Abramavičienei, vedusiai užsiėmimus ,,Vyresnio amžiaus žmonių prisitaikymas prie pokyčių“.

Mokymai truko keturis mėnesius. Dalyvių pageidavimu jie buvo pratęsti kiek ilgiau, nei numatyta pagal neformalaus mokymo programą. Psichologės padrąsintos dvi programos dalyvės ėmė ieškoti darbo ir įsidarbino dar nebaigusios mokymų, trečioji – ryžosi pradėti savo verslą.
Įsidarbinusi mokymo dalyvė, apibūdindama užsiėmimus, rašė: „Manau, kad buvo gerai apgalvotas užsiėmimuose dalyvaujančių asmenų skaičius. Mūsų buvo tik 14 moterų, todėl psichologei užteko laiko kiekvienos dalyvės išklausyti. Šios programos paskirtis, manau, buvo tokia: suteikti informacijos, žinių, o po to leisti kiekvienai dalyvei atsiskleisti, atvirai reikšti nuomonę, būti išgirstai ir suprastai. Su mūsų nuomone buvo skaitomasi, negatyvios mintys nukreipiamos teigiama linkme... Pokalbiuose ir diskusijose gimdavo tikrieji problemų sprendimo būdai. Savo rūpesčius, jeigu pageidaudavome, galėjome išsakyti ir sulaukti kiekvienos dalyvės nuoširdaus patarimo. Įvairiomis užduotimis, žaidimais mums buvo skiepijamos pozityvios mintys. Psichologiniai testai padėjo geriau suprasti, pažinti save, atskleidė tas būdo savybes, apie kurias net pačios nežinojome. Bendravimas, pokalbiai įvairiomis temomis, atitraukdavo mus nuo kasdienių rūpesčių. Tomis dienomis, kai susitikdavome grupėje - nuotaika būdavo pakili. Tokie susitikimai padeda išlikti stipriam, kol neturi ar ieškai darbo“.
Programos dalyvės vieningai pripažino, kad „kiekvienas seminaras, pokalbis duoda kažką nauja, verčia susimąstyti, o kartais netgi skatina pakeisti per daugelį metų įsišaknijusius įsitikinimus, trukdančius pasiekti norimos sėkmės“.
Ar ne per anksti nurašome patirtį?

Vos praėjus savaitei po mokymų pabaigos, viena iš buvusių dalyvių atsiuntė žinutę: ,,jei kada nors ir vėl organizuosite panašaus pobūdžio užsiėmimus mano amžiaus žmonėms, aš mielai dalyvausiu tik praneškite...,,. Ši moteris, kaip ir daugelis kitų, lankiusių mokymus, baigė juos su viltimi, kad sukaupta darbo patirtis, įgūdžiai, gebėjimai padės susirasti vietą darbo rinkoje ar kitoje veikloje. Dažnas pagyvenęs žmogus vis dar nori būti naudingas visuomenei, tačiau nedrįsta aktyviai ir planingai ieškoti darbo ekonominio nuosmukio sąlygomis - bijo būti išjuoktas, atstumtas. Ar ne per anksti mūsų visuomenė ,,nurašo” vyresnius žmones drauge nurašydami ir jų patirtį bei profesinius gebėjimus.
Paskutinio užsiėmimo metu išgirsti programos vertinimo įspūdžiai rodė akivaizdžius moterų vidinio pasaulio nuostatų pasikeitimus. Dalijimasis asmenine patirtimis joms leido patikėti, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje galima gyventi prasmingą ir visavertį gyvenimą, kad įmanoma panaudoti sukauptas žinias ir gebėjimus pasirinktoje veikloje.
,,Aš, kaip mokymo programos vedančioji, kėliau sau papildomą užduotį - sukurti tokią bendravimo atmosferą, kuri padėtų dalyvėms atsiskleisti, įveikti nerimą, baimę, kad po šių mokymų jos išeitų sutvirtėjusios, mažiau pažeidžiamos, drąsiau ieškotų darbo“ – tvirtina mokymų vadovė, psichologė Inga Abramavičienė. Vyresniame amžiuje emocinė pusiausvyra labai priklauso nuo žmogus gebėjimo susirasti įdomią veiklą ar užsiėmimą. Jeigu pagyvenęs žmogus visuomenėje jaučiasi pašalinis, niekam nereikalingas asmuo, prislėgtumo ir vienatvės jausmas tampa dar sunkiau pakeliamas. Todėl mokymo grupės dalyvės, drauge spręsdamos įvairias problemas, galėjo patenkinti svarbius bendravimo, asmeninio reikšmingumo ir pripažinimo jausmus. Daugeliui toks atvirumas ir nuoširdumas su nepažįstamais žmonėmis buvo nauja ir neįprasta patirtis. Programos dalyvės pripažino, kad mokytis naudinga ir prasminga bet kuriame amžiaus tarpsnyje.
Mokymo programos devizu tapo pirmojo susitikimo metu vienos dalyvės ištarta frazė: ,,Tikriausiai mus mokysite oriai pasitikti senatvę?“. Tąkart, kaip mokymų vadovė, atsakiau: ,,mokysimės ne tik savigarbos, teigiamo savęs vertinimo, bet ir pozityvaus, kūrybingo mąstymo, įveikiant sunkumus, kurie užgriūva vyresnio amžiaus žmones”.

Brandus amžius turi privalumų

Užsiėmimų dalyvės gilinosi į brandaus amžiaus ypatumus, mokėsi pasitikėti savimi, prisitaikyti prie pokyčių, kurti ir palaikyti darnius santykius su aplinkiniais, geriau pažinti save, įvertinti charakterio privalumus ir trūkumus, planuoti ateitį, siekti realių ir įgyvendinamų tikslų. Praktinės mokymo užduotys padėjo išsiaiškinti asmeninę sėkmę įtakojančius veiksnius.
Naudingiausia tema buvo dalyvių skatinimas teigiamai vertinti save, ugdyti įsidarbinimui reikalingus gebėjimus, kūrybiškai ieškoti darbo ir tinkamai prisistatyti darbdaviui. Nors pagyvenę žmonės turi mažiau galimybių siekti vertikalios karjeros, tačiau jie gali plėtoti karjerą horizontaliame lygmenyje – tobulinti profesinį meistriškumą, gilinti žinias naujose veiklos srityse. Žmogaus užimtumas yra svarbi jo gyvenimo pilnatvės dalis, o dvasios ir intelekto klodai neišsenka iki žilos senatvės.
Mokymo dalyvės drauge diskutuodamos priėjo išvadą, kad brandaus amžiaus tarpsnis turi savų privalumų: vyresnio amžiaus žmonėms, siekiantys grįžti į darbo rinką, gali didžiuotis įgyta darbo patirtimi, gyvenimo išmintimi, brandumu, pastovumu, patikimumu, atsakingumu, mokėjimu prisitaikyti, suderinti norus ir galimybes, blaiviau vertinti kritinę situaciją, nesivelti į ginčus. Vyresnio amžiaus žmogus yra laisvesnis – mažiau įsipareigojęs šeimai, jis, reikalui esant, geba sumažinti savo poreikius, dirbti už mažesnį atlygį. Įvardinę tiek daug privalumų mokymo dalyvės patikėjo savimi ir priėjo išvados, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis atveria naujas galimybes, o ne vien problemas ir apribojimus. H.V. Longfelas yra taikliai pastebėjęs, kad ,,senatvė slepia galimybes ne mažesnes nei jaunystė, tik po kitokiais apdarais”. Deja, ne kiekvienas pagyvenęs žmogus sugeba pozityviai pažvelgti į artėjantį savo gyvenimo rudenį. Remiantis sociologų duomenimis, daugiau nei šešiasdešimt procentų žmonių labiausiai bijo pasenti ir susirgti. Mūsų visuomenė senatvės ir vyresnio amžių žmonių atžvilgiu turi daug neigiamų stereotipų ir mitų, kuriuos būtina keisti. Vienas iš būdų – vyresnio amžiaus žmonių mokymo programos.

Senti galima visaip, bet geriau – oriai

Savo verslą pradėjusi mokymo dalyvė tvirtino, kad tokie užsiėmimai yra labai reikalingi darbo netekusiems žmonės, nes jie padeda „išgyventi“ bei leidžia iš naujo patikėti savo jėgomis, nepaisant šiuo metu darbdavių keliamų didelių reikalavimų būsimam darbuotojui. Paskutinis dalyvių susitikimas buvo itin šiltas ir jaudinantis. Įsidarbinusi dalyvė noriai dalijosi įspūdžiais apie pirmąsias darbo dienas savo naujajame darbe, dėstė asmeninę nuomonę apie mokymo programos naudą. Visos mokymo dalyvės permąstė savo prioritetus, apgalvojo, ką reikėtų keisti, kad pasiektų norimos gyvenimo kokybės. Per pertraukas moterys aktyviai keitėsi informacija, todėl susižinojo apie Kauno miesto projektus, kurių pagalba galėjo tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, susižinojo ir aktyviai įsijungė į moterų klubo, veikiančio prie Socialinių inovacijų fondo, veiklą.
Kiekviena dalyvė prieš atsisveikindama ką nors asmeniškai palinkėjo viena kitai, džiaugėsi tuo, ką išmoko, dalijosi savo asmeniniais atradimais: „kad pasiektum, reikia ne tik veikti, bet ir svajoti, ne vien planuoti, bet ir tikėti“. Kai tiki - turi pakankamai energijos eiti į priekį, mokytis iš savo klaidų, atrasti tikslą ir gebėti jo siekti.
Dalyvės nuoširdžiai linkėjo Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos specialistams tokias programas tęsti toliau, nes jos padeda žmonėms išgyventi sunkų jų gyvenimo periodą, o kartais tarsi „įpila aliejaus į gęstantį žibintą“.
Senatvė – gyvenimo tarpsnis prie kurio nesustabdomai kiekvienas artėjame, todėl jau šiandien judėdami link savo gyvenimo rudens turime matyti jame grožį ir prasmę. Vienas iš vyresnio amžiaus žmonėms keliamų uždavinių yra peržiūrėti nueitą asmeninį bei profesinės veiklos kelią, atsakyti sau, kiek pavyko įgyvendinti svajonių, sumanymų, ką dar galima nuveikti šeimos ar visuomenės labui, kad gyvenimas būtų pripildytas prasmingų ir vertingų išgyvenimų. Senatvė – tai ne vien mūsų amžius, tai mūsų dvasios būsena, suteikianti tam tikrą laikyseną ir nusiteikimą gyvenimo ir užimtumo atžvilgiu. Vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimo kokybė pirmiausia priklauso nuo jo paties apsisprendimo. Senti oriai, kūrybingai ir prasmingai duota tik žmogui, todėl išnaudokime šią žmogaus būties privilegiją!

Pagal Ingos Abramavičienės medžiagą parengė Danguolė Čepienė