Lietuvos rytas (,,Vartai“), 2010-02-09

Neturite darbo? Pats laikas keisti profesiją   
Sakoma, kad viename darbe nereikėtų užsibūti ilgiau nei septynerius metus. Bent jau veiklos sritį reikėtų pakeisti. Šiandien darbo rinka diktuoja kitokias sąlygas. Svarbiausia – turėti darbą, o ar jis mėgstamas – ne taip svarbu. Todėl nenuostabu, kai muzikos mokytoja tampa manikiūrininke, o pardavimo vadybininkas velkasi padavėjo uniformą.

Naivu tikėtis, kad per keletą mėnesių žmogus tobulai išmoks buhalterio profesijos.   V.Balkūnas

Kai bedarbių skaičius auga kaip ant mielių, o kasdien registruojamus darbo pasiūlymus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, dažnas susimąsto, kokius darbus jis moka dirbti. Prieš kelis ar keliolika metų įgytas diplomas savo vertės neprarado, tačiau šiandien jį gali tekti padėti į stalčių ir eiti mokytis padavėjo, masažuotojo, manikiūrininko amato arba įgyti buhalterio ar automobilių šaltkalvio kvalifikaciją.
Diplomas – ne kliūtis
Jeigu manote, kad neturėdami aukštojo mokslo diplomo vargiai susirasite norimą darbą – klystate. Kartais darbdaviui svarbu ne universiteto suole praleisti metai, o tai, ką jūs iš tiesų mokate dirbti.
45 metų Irena Pocienė iš Birštono visada svajojo dirbti darbą, susijusį su medicina. Tačiau net ir negalėjusi įgyti medikės diplomo moteris nenuleido rankų. „Mažame miestelyje darbo pasiūlymų ne tiek jau daug. Man teko dirbti ir padavėja valgykloje, ir slaugytoja neurologiniame skyriuje. Daug metų dirbau sanatorijoje „Versmė“. Kai prieš beveik septynerius metus atsirado galimybė lankyti klasikinio, ajurvedinio masažo kursus, ėmiau mokytis šio amato“, – pasakojo I.Pocienė. Vėliau moteris nesunkiai susirado mėgstamą darbą.
Investicijos atsiperka
Šiandien I.Pocienė moka ne tik atlikti įvairų masažą, neseniai ji išmoko daryti profesionalų manikiūrą, pedikiūrą. „Dabar klientams galiu pasiūlyti ne tik pačias įvairiausias masažo rūšis“, – apie savo siūlomas paslaugas pasakojo I.Pocienė.Šiuo metu jai klientų netrūksta, o į kursus investuotos lėšos jau atsipirko. Už ajurvedinio masažo pamokas ji sumokėjo 950 litų, o kad išmoktų atlikti limfodrenažinį masažą – 650 litų. „Svarbiausia – dirbti tai, kas patinka. Reikia atrasti save ir daryti tai, kas geriausiai sekasi. Tada atsiranda klientų, o ir darbas teikia malonumą“, – džiaugėsi I.Pocienė.
Darbo pasiūlymų nestinga
Ne paslaptis, kad šiandien viena paklausiausių specialybių – buhalterio. Jiems pasiūlymų netrūksta. Gal todėl mokytojos, vaikų darželio auklėtojos ar medicinos seserys skuba mokytis šio skaičių amato. „Nors jų darbas anksčiau neturėjo nieko bendra su ekonomika, apskaita, tačiau mūsų patirtis rodo, kad jie puikiai įsisavina kursų medžiagą.  Svarbiausia, kad žmogus būtų kruopštus, atidus ir pasiryžęs dirbti šį darbą“, – kalbėjo įvairius mokymo kursus organizuojančios bendrovės „Pačiolis“ prezidentas Gediminas Kalčinskas. Buhalterių kursus „Pačiolis“ rengia nuo 1993 metų. Kursai organizuojami didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jie trunka apie 100 valandų, dar maždaug tiek laiko besimokantieji skiria savarankiškam darbui. Kad lankantieji kursus nepraleistų paskaitų, derinamos ne tik dienos, bet ir laikas. Galima mokytis vidurdienį, vakarais, savaitgaliais. Kursų metu išmokstama buhalterinės apskaitos, parengti finansines ataskaitas, susipažįstama su įmonių mokamais mokesčiais bei jų apskaičiavimu. Kursų pabaigoje visi klausytojai įdarbinami menamoje įmonėje ir turi patys surašyti apskaitos dokumentus, pildyti tikrus apskaitos registrus, sudaryti finansines ataskaitas, apskaičiuoti mokesčius bei atlikti kitas buhalterines procedūras.
Pažymėjimo nepadeda į stalčių
Žinoma, naivu tikėtis, kad per keletą mėnesių žmogus tobulai išmoks buhalterio profesijos. Tam reikia nuolat tobulinti žinias, domėtis, nes verslo aplinkybės ir įvairūs įstatymai nuolat keičiasi. Tačiau G.Kalčinskas užtikrino, kad baigę buhalterių kursus žmonės nesunkiai susidoroja su naujomis užduotimis. Pirmiausia todėl, kad ateina tvirtai pasiryžę keisti profesiją ir turi stiprų akstiną dirbti.  „Žmogus pirmiausia turi norėti tapti buhalteriu, o ne tik galvoti, kad turint šią specialybę pavyks lengviau įsidarbinti. Manau, humanitarinių mokslų mokytojui nelabai tinkamas buhalterio darbas, tuo tarpu matematikos mokytojui – taip. Buhalteriui reikalingas kruopštumas, atidumas, jis turi mokėti dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis“, – pridūrė Roma Viselgienė, buhalterių kursus organizuojančios bendrovės „Apskaita Jums“ projektų vadovė.
Siūlo dirbti paslaugų sferoje
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šiuo metu bene daugiausia galimybių įsidarbinti yra paslaugų sektoriaus įmonėse. Atitinkamai išauga ir tokių specialybių kaip pardavėjai, kirpėjai, virėjai, padavėjai barmenai, apsaugos darbuotojai paklausa.
Tęstinio mokymo centrų asociacijos vadovas Mindaugas Dėlkus pažymi, kad šiandien žmonės linkę prisitaikyti prie esamos situacijos darbo rinkoje, todėl jų nebestebina, kai, pavyzdžiui, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusi moteris ateina pas juos persikvalifikuoti – įgyti viešbučio administratorės specialybę. Persikvalifikuoti įmanoma maždaug per 26 savaites. Mokymai vyksta ištisus metus, jų kainos svyruoja nuo 200 litų iki 2,5 tūkst. litų. Kasmet iš beveik 2 tūkst. mokymus baigusių žmonių įsidarbina 50-70 procentų.
Žvalgosi ir į užsienį
Žmonės ieško darbų ne tik Lietuvoje, todėl pradeda mokytis užsienio kalbų. „Žinijos“ draugijoje labai populiarūs švedų, danų, norvegų kalbų kursai, į juos susirenka net po kelias grupes. Atsiranda norinčiųjų mokytis ir turkų ar net arabų kalbų. Muzikalūs žmonės imasi mokytis groti gitara ar mušti būgnais, kad vėliau galėtų papildomai užsidirbti. Moterys neretai renkasi floristikos kursus. Patobulinus žinias ir įgijus naujų įgūdžių, gerokai padaugėja galimybių susirasti darbą.
Profesijas keičia ir penkiasdešimtmečiai
Rita Stankevičiūtė  LR korespondentė Vašingtone
Amerikiečiai visada garsėjo kaip žmonės, nebijantys keisti profesijos net sulaukę penkiasdešimtmečio. O sudrebėjus JAV ekonomikai ir prasidėjus masiniams atleidimams iš darbo, dar daugiau žmonių ryžosi imtis naujos veiklos. 42 metų Terry Ramey penkiolika metų dirbo „Ford“ automobilių gamykloje Mičigano valstijoje, kol pernai nusprendė, kad tai – ne jam. Kai įmonėje buvo mažinami etatai ir pasiūlyta išeitinė kompensacija, vyras apsisprendė, kad tai – vieno gyvenimo etapo pabaiga ir kito – pradžia. Jis nusprendė tapti slaugytoju ir pradėjo mokytis vietos koledže. Slaugybos bakalauro laipsnį vyras turėtų gauti 2012 metais. Taip, finansiškai T.Ramey nukentėjo. Skaičiuodamas išlaidas jis buvo priverstas persikelti gyventi pas tėvą, bet dėl to neišgyvena: „Gal mano sprendimas kiek keistas, bet ne aplinkybės parodo, koks esi žmogus, o tai, kaip su tomis aplinkybėmis susidoroji“. Sociologinės apklausos rodo, kad 5,3-8,4 mln. amerikiečių yra pakeitę savo profesiją, o net pusė 44-70 metų žmonių apie tai galvoja. Pasak Niujorko universiteto dėstytojo Lee Igelio, įžengę į penktąją dešimtį daugybė žmonių susimąsto, kad norėtų prasmingesnės karjeros nei kalti pinigus. Tai ypač būdinga sunkmečiu. „Žmonės nusivylė verslo pasauliu, kuris nepadarė to, ką turėtų. Juo labiau kad darbe daug kas negali išreikšti savęs“, – portalui MSNBC sakė L.Igelio.
Atsižvelgia į darbdavių poreikius
 Lietuvos darbo birža į profesinio mokymo kursus siunčia bedarbius. Pernai jų skaičius siekė 9,4 tūkst., 2008 metais – 12,1 tūkst. asmenų. Šįmet planuojama nusiųsti apie 5 tūkst. bedarbių. Profesiniame mokyme galės dalyvauti tik 2 proc. darbo biržoje numatomų registruoti bedarbių. Atsižvelgiant į darbdavių poreikius, biržoje bus parengta darbuotojų paslaugų, pramonės ir statybos sektoriams. Vidutinė mokymo programų trukmė – 5 mėnesiai. Po profesinio mokymo kursų įsidarbina arba savarankiškai pagal verslo liudijimą pradeda dirbti apie 61 proc. kvalifikaciją įgijusių asmenų. Šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų registruojama vairuotojams, siuvėjams, virėjams, dažytojams, staliams, taip pat pardavimo konsultantams, pagalbiniams darbininkams.
Fotografė siekia tapti architekte
36 metų fotografė Aurelija Čepulinskaitė į Niujorką išvyko gyventi prieš trejus metus. Beveik 10 metų dirbusi dienraščio „Lietuvos rytas“ fotografe, Jungtinėse Valstijose nusprendė pakeisti profesiją. Tiesa, iš pradžių aplinkosaugos inžinierės diplomą turinti moteris Niujorke vadovavo meno galerijai, laisvalaikiu dar ir fotografavo. Bet prasidėjus sunkmečiui nutarė visas savo santaupas investuoti į mokslus ir praėjusią vasarą įstojo į Niujorko technologijos institutą studijuoti architektūros. Šiame institute studijos – labai intensyvios ir gana brangios, du semestrai kainuoja per 22 tūkst. JAV dolerių (beveik 54 tūkst. litų). Aurelija džiaugiasi, kad po ilgos pertraukos vėl įšoko į intensyvių studijų maratoną. „Mano tikslas – daugiau kaip pusė jūsų išmesti lauk iš instituto ir palikti tik geriausius, kad užkirsčiau kelią nekokybiškiems pastatams Niujorke“, – jau per pirmą architektūros dizaino paskaitą išgirdo Aurelija. Dėstytojas savo žodžius ištesėjo – jau po pusmečio daugiau kaip pusė studentų buvo išmesti iš jo klasės. Tuo tarpu A.Čepulinskaitės projektai buvo įvertinti aukščiausiu balu. Iki šiol tik fragmentiškai padėjusi sutuoktiniui architektui Gustavui braižyti brėžinius, dabar ji jau visu pajėgumu įsitraukė į šeimos verslą.